Monoteizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Monoteizmas (gr. μόνος – vienas + θεός – Dievas) – religijos atmaina, tikėjimas, kad yra vienas Aukščiausiasis Dievas. Vakarų kontekste monoteizmo sąvoka yra smarkiai paveikta abraominių religijų ir Neoplatonizmo dievo sąvokos. Monoteizmas dažnai apibrėžiamas priešinant su politeizmu ir jis kartais iš dalies tapatinamas su vieningumo sąvokom, tokiom kaip monizmas.

Monoteistinės religijos yra judaizmas, krikščionybė, islamas, Bahajų tikėjimas, sikhizmas, kai kurie tyrinėtojai dar priskiria ir zoroastrizmą. Monoteizmo bruožų yra hinduizmo srovėse (vaišnavizme, šaivizme).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Monoteizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009